BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Klausiau šiandien dainą “Reikia draugą turėti” ir supratau,kad turiu tai papasakoti…

Pamenu mano tėtis labai pergyveno, kai netikėtai mirė jo draugas. Niekaip neatsimenu, kad prieš tai ar po to jo gyvenime būtų buvęs kitas toks žmogus, kitas vyras su kuriuo jis būtų taip draugavęs.

Paskutiniu metu aš vis dažniau prisimenu savo vaikystės draugą ir suprantu,kad kito tokio kol kas neturėjau… Mes mokėmės toje pačioje klasėje. Aš matydavau kaip iš jo tyčiojasi bendraklasiai. Kartą,eidamas po pamokų namo,pamačiau jį susigūžusį, niekaip negalintį pereiti tilto per upę,kad patektų namo. Tyčiodamiesi skriaudikai laukė jo užtvėrę tiltą. Nežinau,kas man pasidarė,bet tada išdrįsau stoti prieš šią savotišką klasės “mafiją”,kurioje buvo ir vienas geriausių mano ankstesnių draugų. Ne,aš nesimušiau,aplamai nesu į tai linkęs. Tiesiog pasiūliau Linui (toks buvo jo vardas),nueiti pas mane į namus. Jis nudžiugo. Pamenu,kad tą dieną mes žaidėme šaškėmis ir mano tėvai viską suprato. Nuo tada mes sukibom. Kartu leisdavome laisvalaikį, kartu sėdėjome viename suole. Man dėl to atsirūgo nuo minėtų klasiokų,sustabdė kartą,bet tik ant kito tiltelio,nutiesto per pelkę. Jie kažkaip mėgo ant tiltų reikalus tvarkyti.Bandė mane gąsdinti. Tada galvojau,kad lėksiu žemyn,bet… Gal jie tiesiog kažko patys išsigando?

Tai nesustabdė mūsų draugystės. Mes ir toliau kartu žvilgčiojom į mergaites,ėjome į šokius,klausėme muzikos. Kartu važinėdavome dviračiais po miestelį,jis kviesdavo mane ir į miškus,kuriuos labai gerai pažinojo. Mes abu buvome romantikai. Kartais,susėdę ant Nemuno kranto,skaitydavome P.Širvio poeziją,ypatingai,kur jis aprašo mūsų gimtąją upę. Linas išmokė mane žvejoti, o iš manęs mokėsi piešti,būdamas jau paskutinėse klasėse. Jo piešiniai buvo kažkokie kitokie,labai skyrėsi nuo manųjų: fantastiškai interpretuoti gamtos motyvai, drąsiai ir kartu dailiai, bei kruopščiai atlikti tušinuku.

Tačiau atėjo diena,kai baigėme mokyklą. Išvažiavome į skirtingus miestus. Susitikdavome,bet jau žymiai rečiau. Kartą jis,gal manęs pasiilgęs,sėdo ant dviračio ir atmynė pas mane, sukardamas beveik du šimtus kilometrų. Naktį pusiaukelėje praleido po kažkokiu viaduku. Toks jau jis buvo…Sakau buvo todėl,kad prieš kelis metus jis mirė,liga pakirto… Iki šiol graužiuosi,kad taip ir nesugebėjau palydėti jo į paskutinę kelionę…

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai įrašui “DRAUGYSTĖ TARP BERNIUKŲ”
  1. Draygtste. Vienas is stebuklu kuri pateikia gyvenimas.
    Nuosirdziai graudus irasas. Patiko:)

  2. uz draugyste !

  3. bluesky, tas tiesa,dėkoju :)

    laiskaiiniekur, už draugystę! :)

  4. Draugystė nepakartojamas dalykas.
    Kartą man draugė padovanojo nuotrauką su užrašu matytu batų parduotuvės iškaboje ” Gerų draugų kaip ir batų niekada nebūna per daug.” O nuo savęs pridėjo - “o tikrų draugų vienetai.”

    gaila, kad ši istorija nesibaigė taip gražiai…

  5. Roxanne, ir man gaila… Dėl tikrų draugų galvoju panašiai,bent jau taip yra mano gyvenime. :)

  6. Liūdnokas įrašas… Labai dažnai netenkam tų, kurie brangiausi. Tai nesąžininga.

  7. Labai puikus draugas, gaila, kad jį praradai….

  8. artemidea, aš taip pat to nesuprantu,bet tai yra ir ne visuomet mes galime kažką pakeisti,kaip mums norėtųsi…

    linoreta, Ir aš supratau,kad tai buvo tikras draugas.Gaila,kad kartais teisingai įvertiname po laiko…

  9. Nuostabus įrašas, žmogau. Norėčiau, kad kiekvienas turėtų tokį draugą kaip Tu. Ir, žinoma, užjaučiu dėl draugo netekties.

  10. Dėkoju už gražius ir stiprinančius žodžius,Ijo.

  11. et, kartais viskas nutinka, būtent taip, kaip nutikti neturėtų, ir tuomet imi kaltint save. bet visgi, visuomet reikia žiūrėti į priekį. O dėl draugų - manau, kad tikrai nedažnas atranda tuos tikruosius, su kuriais pasilieka bent jau ilgėlesnį laiką. Pati nesu ta, kuri išgali su draugais išbendrauti ilgiau nei metus, todėl skaitydama kitų įrašus, kuriuose aprašoma draugystė, jaučiuosi sumautai, nemokėjimas išlaikyti to, iš dalies yra blogis(;

  12. mG, nesikrimsk,ne tau vienai taip,pas mane gana panaši broblema.Tiesiog šis žmogus buvo kažkas išskirtinio mano gyvenime. :)

  13. Pažįstama situacija..liūdnoka, kad kai netenki draugo, nėra tokio antro kaip jis. :/

  14. Kaip ir žmogaus antrą kartą tokio pat nesutiksi…,ir medžio, ir dangaus nepamatysi lygiai to paties…

  15. Vos neapsiverkiau. Supratau,kad neturiu nė vieno tikro draugo. Man labai patiko šis įrašas.

  16. Bet dar ne viskas prarasta,tikiuosi… :)

  17. Kad man atrodo,jog praradau tai kas buvo labai svarbu. O kas toliau,jau nebežinau

  18. Juk šiame įraše galėjai pamatyti,kad panašiai ir aš liūdžiu… Tačiau,kažkur,mažoj,mažoj širdies dalelėj,vis tik turiu kažkokios vilties,kad dar bus…Aišku, jau kitoks žmogus.Tačiau pati draugystė,gal ir kitaip suspindės,kitokiom spalvom,bet nemanau,kad ji duota tik viena per tokį netrumpą gyvenimo laikotarpį. :)

  19. Na žinai tavo komentaras davė man šiek tiek vilties. Dėkui :)

  20. Džiaugiuosi,poisonapple,kad išklausei ir neignoruoji pačios vilties,kaip tokio reiškinio :)

  21. tikrai puikiai rašai ir istorija labai dominanti

  22. Dėkoju,effete… :)

  23. Nuostabu… Tiesiog užbūrė…

  24. Ačiū,Raminta :)

Komentuokite