BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Kartais būna,kad imi ir parašai kokią nors fantaziją. Tad…

Prabėgau,praslinkau,tiesiog praėjau pro tave… Tu vis žiūrėjai į tolį,tolstantį laivą matei. Aš palaukiau kol laivas išnyko horizonto ūkuose. Palaukiau dar… Ir vėl bandžiau būti tavo pastebėtas, bet tu vis žvelgei ten,kur tolęs laivas virto nebūtimi.Tuomet užsidėjau veidą,svetimą,dar vieną,po to kitą. Mainiau veidus, netgi spalvas,tačiau nieko,lyg negyva stovėjai vietoje… Netekau vilties,prisigėriau raudono vyno ir į galvą mušė klaiki mintis. Aš pasidaviau. Paprašiau ir mane pavertė šunimi. Šuns kailiu apsirėdęs,nors tebeplakė mana širdis,išbėgau į gatvę. Žinojau kur rasiu tave,uosdamas savus pėdsakus, artėjau prie vandenyno. Neskubėjau. Bijojau,kad tai paskutinis mano bandymas,kuris jei nepavyks…Nors ne,jau nebetikėjau. Galvojau pribėgsiu,amtelsiu ir nersiu ten,kur visą laiką žvelgi tu. Pakeliui užsukau gal į penkias bakalėjas, kad pasidrąsinti. Bet visur mane vijo kaip šunį, o juk šuo ir buvau kitų akyse, pats dar iki galo to nesuvokdamas… Iškišęs liežuvį artėjau prie molo. Iš tolo tave mačiau. Sustojau. Jau nebeturėjau jėgų ir drąsos prieiti. Amtelėjau ir sukausi atgal,pamiršęs ir vandenyną, ir savo šuniškus ketinimus. Apsigręžęs pamačiau tris varnas,kažką bedraskančias. Jau ruošiausi pulti jas, kas gi man beliko. Išgirdau… Pastačiau ausis.Garsas sklido man iš nugaros,nuo molo krašto,besirėžiančio į vandenyną. Nenoriai kryptelėjau galvą. Tu buvai pritūpusi,ištiesusi vieną ranką lyg kviesdama, žvelgei į mane ir liūdnai šypsojaisi. Pasileidau į tavo glėbį… Žvelgiu dabar į tave miegančią ir besišypsančią,gulėdamas šalia ant kilimėlio. Miegok ramiai, aš saugau tavo sapnus…

Patiko (0)

Rodyk draugams

Komentarai įrašui ““ŠUNS KAILYJE” ( galvojau tavęs neprakalbinsiu)”
  1. Grazu ;)

  2. Aš už fantazijas :) Turiu ir aš kažkuo panašų įrašą, tik apie šuns laišką mamai :DD Irgi toks kreizas buvo užėjęs, taigi suprantu tave labai gerai :)))

  3. x2audrenas , dėkoju ;)

    linoreta, matyt ne vienam iš mūsų lemta pabūti jo kailyje :) Dėkoju už supratimą :)

  4. labai gražu, sakyčiau. taip… lyg ir metaforiška. miela skaityt :)

  5. nivikas rašė:

    + :)

  6. bohema,ačiū, gal ir yra čia tų metaforų,net nesusimąsčiau apie jas :)

    nivikai, dėkoju už pliusą ir šypseną :)

  7. vauu. :)

  8. Dėkoju,Dayana :)

  9. Megstu isgalvotas istorijas kaip ir realias. Realiose istorijose daugiau faktu, o isgalvotose neissipildziusiu jausmu:)

  10. Dabar galvoju ar tie neišsipildę jausmai būtinai yra autoriaus? :)

  11. dažniausiai taip. nes kad ir kaip bebūtų, į tai, ką rašo, autorius įdeda save, tik labai įvairiai tai “paslepia”.

  12. Bet gal nebūtinai sąmoningai paslepia, jei būna paslėpta. Tačiau juk gali rašyti ir įsijausdamas į kitą žmogų,netgi pirmuoju asmeniu rašydamas,bent aš taip manau… :)

  13. tai ne ne, aš ir nekalbu apie tą sąmoningą savęs atskleidimą ir paslepimą. tai labiau jau toks… nežinau, kaip pasakyt. iš savęs einantis dalykas, kurio tu sąmoningai nesupranti- tas pasąmoninis, manau, ar kaip pavadint :)

  14. Tai ir aš apie tą patį kalbu… :)

Komentuokite